Tado bičių medus
Bitininkauti pradėjau 2020 vasarą. Buvo daug jaudulio, kai su meistru Gediminu vežėme pirmuosius tris avilius į bityną: kaip atvažiuos, ar ne per greitai, ar ne per lėtai važiuoju, ar užtenka oro. Ir kiek buvo džiaugsmo, kad kelionę išgyveno ir jau kitą rytą ėmėsi tyrinėti naują vietovę.
2021 metai buvo pirmųjų atradimų, džiaugsmų, stebėjimosi metai. Bitutės gausiai pririnko ir pavasarinio, ir vasarinio ir rudens medaus.
Įsidrąsinęs, plėčiau bityną Rudininkų girios biosferos poligono pakraštyje, Ožkelaičių kaime, švarios gamtos kampelyje. Maždaug 3 km spindulių nuo bityno vien miškai, Merkio upę supančios pievos. Aplink gausu mėlynių, aviečių, pievų gėlių, pamiškėje žydi liepos.
Mano nuostata – nuoširdžiai, su meile žmonėms ir bitėms, paruoštas medus.
Bitininkas Evaldas Darškus
P.S. Tado medus - todėl, kad Močiutė mane vadino Tadu, nes taip jai buvo smagiau.