Rudninkų girios pakrašty, kur senos pušys šnabžda savo paslaptis, o prie Merkio upės pievų bitės šoka virš žydinčių augalų, šiemet gamta buvo dosni ir kartu išbandanti. Pavasaris atėjo lėtai, šalti metai užtruko, o šalnos užklupo net tada, kai žydėjo avietės ir kiti medingi pavasario augalai. Bitės kantriai laukė šilumos, rinkdamos nektarą iš kiekvienos pasitaikiusios žiedų bangos – miško gėlių, laukinių pievų augalų ir saulės pabučiuotų žiedynų. Kiekvienas šio medaus lašas – tai ne tik saldumas, bet ir istorija apie ištvermę, atkaklumą, gamtos ritmą ir tylų gyvenimo tekėjimą tarp girios ir upės.
